Pagaliau atėjo laikas, matyt paskutiniam , Japonijos blogo įrašui. Savo kelionę baigėme ( neskaitant to jog dar grįžome atgal į Tokijų) Miyajimos saloje esančioje prie pat Hirošimos.
Kaip nuvykti:
JR San-yo linija iki Miyajima-guchi soties ir tada keltu. Keliones trukmė apie 20 minučių, JR Pass pilnai padengia kelionės kainą ir dar galite spėti pamatyti delfinus.
Miyajima sala
Tai mažyte sala esanti prie pat Hirošimos, įtraukta į UNSESCO paveldo sąrašą ir viena iš labiausiai lankomų vietų Japonijoje. Atvirutėse,reklaminiuose plakatuose apie Japoniją dažnai pamatysite ryškius raudonus Tori vartus sotvinčius jūroje. Štai juos ir galite rasti Miyajimos saloje Itsukushima-jinja šventykloje. Tai viena iš top 3 labiausiai forografuojamų vietų Japonijoje.
Pirmas dalykas kas mus pasitiko išlipus iš kelto tai buvo elniai. Visai kaip Naroje jie vaikšto laisvai ir yra šiek tiek įkyrūs. Tik štai ne tokie mandagus kaip ten, šiti jau nenusilenkinėja prašydami maisto, ir priešingai nei Naroj jų maitinti čia negalima.
Itsukushima–jinja šventykla
Nors pagrindinė turistų atrakcija yra raudoni tori vartai, tačiau pati šventykla yra ne ką mažiau įspūdinga. Visa šventykla pastatyta tarsi prieplauka ir taip yra todėl, jog Miyajima salos žemė buvo laikoma šventa ir paprasti mirtingieji negalėjo ja žengti ir tik taip galėjo ją pasiekti.
Nors pažvelgus atgal į Hirošima ji vis dar skendi kažkokiame rūke, Miyajimoje mėlyna jūra, raudoni šventyklos pastatai ir ryškiai žalios kalvos sukuria nuostabų vaizdą. Jaučiausi lyg papuolusi į Hayao Miyazaki filmą.
Bilieto kaina apie 300 jenų.
Miyajima miestelis
Miyajima taip pat turi miela ir jaukų centrą su daug mažyčių gatvelių , kavinių ir suvenyrų parduotuvių. Top dalykai ką turėtumete paragauti : gyoza, ledai ( shaved ice-cream su sirupu), šviežios užkeptos austrės ir Okonomiyaki ( Hiroshima style)
Kaip minėjau anksčiau, Okonimiyaki yra paruošiami dviem būdais- Kansai /Osaka( kurį mes ragavome Kiote) ir Hirošima style. Taigi butinai turėjau paragauti okonomiyaki būdama Miyajimoje, ir galiu pasakyti jog jis man buvo tikrai skanesnis, nei tas kurį valgėm Kiote ( tas irgi skanus , nu bet comon šitas su krevetėmis…)
Ta patį vakarą gryžome paskutinei nakvynei Kiote…
Mūsų kelionė po Japonija truko daugiau nei dvi savaites ir spėjome pamatyti tikrai nemažai. Tai tikrai nebuvo poilsinė kelionė,keldavomės anskti ir eidavome miegoti vėlai ,daug laiko praleisdavome traukiniuose su 25kg sveriančiais lagaminais,bet Japonija to verta 🙂
